Cockapoo, Cavapoo, Sprockeriai ir kiti mišrūnai
Dažnai į klubo žinučių dėžutę gauname pasiteiravimo dėl įvairių spanielių veislių. Tas, džiugina, nes tautiečiai gan guviai domisi, o kartais ir padeda atrasti nežinotų veislių. Pvz.: ar žinote kad yra toks vokiečių mažasis spanielis? Dabar jau žinote. Ir beje, jis priklauso VII FCI grupei, ne VIII. Tačiau, paskutiniu metu, pradėjo eiti ir pasiteiravimai dėl “hibridinių spanielių veislių”. Tai ta proga, gerbiamieji, leiskite Jums paporinti trumpą istoriją su moralu.
Cockapoo, Cavapoo, Sprocker ir panašūs mandri žodžiai po truputį atkeliavo ir iki Lietuvos. Mažiau su kinologija susidūrę žmonės internete gali rasti informacijos, kad tai – hibridinių šunų veislių pavadinimai. Tiesos tame lygiai pusė – tai šunų mišrūnų, bet ne veislių pavadinimai. Leiskite Jums trumpai paaiškinti situaciją. Kaip pavyzdį, paimkime Cockapoo mišrūnus ir nusikelkime į praėjusio amžiaus vidurį, į Jungtines Amerijos valstijas.
1960 metais JAV buvo užfiksuoti pirmieji amerikiečių kokerspanielių ir mažųjų pudelių mišrūnai, kuriuos imta vadinti Cockapoo – sujungus abejų veislių vardus (nes smagiai skamba ir parduoti bus lengviau). Kaip ten tiksliai buvo, šiandien niekas nežino, bet populiari teorija sako, kad veisėjai norėjo išveisti šunų veislę, kurie būtų labai meilūs (kaip kokerspanielis), beveik neturėtų kvapo (kaip pudelis) ir buvo viltis, kad veislių kryžminimas eliminuos paveldimas ligas.
Norai buvo geri, bet išėjo kaip visada. Kryžminimo rezultatas buvo šunys, kurie:
- Bendra išvaizda, dydžiu, plaukuotumu ženkliai skyrėsi vienas nuo kito
- Buvo neprognozuojamo charakterio, neretai – agresyvūs
- Nepasižymėjo ypatingai gera sveikata – sirgo tomis pačiomis ligomis, kuriomis ir visi šunys, nešė paveldimas ligas tiek iš kokerspanielių, tiek iš pudelių.
Šie mišrūnai taip ir netapo pripažinta veisle nei FCI (tarptautinė kinologijos federacija), nei AKC (Amerikos veisėjų klubas). Analogiškos istorijos lydi visas veisles, kurių pavadinimai sukergti iš dviejų skirtingų veislių. Grįžkime atgal į mūsų laikus.
Šiandien įvairiose pasaulio valstybėse (ypatingai JAV) galima įsigyti cockapoo, cavapoo, sprockerių, labradudelių ir t.t., už kuriuos dažniausiai prašoma pakankamai įspūdingos sumos pinigų. Kiekvieno teisė rinktis, kaip leisti savo pinigus, bet pirkdami tokį šunį svarbu žinoti kelis dalykus:
- Tokie šunys neturi oficialių kinologų pripažintų dokumentų (skiepų pasas nėra dokumentai 😉 ).
- „Kryžmintojai“, prakišę jums šuniuką, pasistengs padaryti viską, kad daugiau jūsų ir šuniuko nepamatytų. Nieko asmeniško, tik verslas.
- Užaugęs šuniukas nebūtinai atrodys taip, kaip jūs įsivaizdavote.
- Baikštumas, ligos ir agresija – tikėkitės geriausio, ruoškitės blogiausiam.
- Įsigydami tokį šunį perkate nesėkmingo veisimo produktą. Taip, visos veislės kažkada buvo su kažkuo kryžmintos, bet ne visos sėkmingai.
Kitaip tariant – įsigyjate neprognozuojamą mišrūną.
Ar gali būti, kad kada nors šie mišrūnai taps oficialiai pripažintomis veislėmis? Ko gero – ne. Kryžminimo jau buvo pakankamai, bet veislės standartai nesusiformavo, o „veislės“ individai nedemonstruoja tokių savybių, kurių buvo tikėtasi.
Apibendrinant, belieka pasakyti, kad kiekvienas žmogus sprendžia kokio šuns jis nori. Tačiau, jeigu norite unikalaus šuns, „mandru pavadinimu“, kviečiu užsukti į šunų prieglaudą – ten pilna kokerterjerų, springerdogų, bullspanielių, span tzu bei kitų vienintelių ir neapkartojamų egzempliorių.
O jeigu norite šuns su kilmės istorija ir bent jau teorinėmis garantijomis, kad užaugs tai, kas turi – rinkitės šunis su kilmės dokumentais iš normalaus veislyno.
